By Peter R. Onedera
GUAM PDN
September 21, 2010
Taimanu na manggof metgot siñenten-ñiha i Mañamoru put iya Estådos Unidos sa’ annai manmåtto ya ma na’fanlibre i tinaotao, meggai na silebrasion gi enteru i isla. Kantidå na estoria siha ginen as nanå-hu yan i manachaiguå-ña ya manmåtto di manggof dibotu para håfakao na Amerikånu ni’rumiprisesenta iya Estådos Unidos. Simbolo i banderan Gloria para ayu na linibre ni’ mumalingu gi durånten i gera.
Annai umåmko’ yu’, ma iduka yu’ mås put i presion inapåsi ginen i Mañamoru para ayu na linibre yan på’go kulan ti siguru yu’ esta put i entension iya Estådos Unidos ni’ tratamento-ña nu hita tåtkumu tiritoriåt taidinanña’ (ti akomprendiyon este). Mistet buente bai hu patriåtku sa’ magof yu’ ni’ salåppe’ Amerikånu yan i kombiñenten ayu na kostumbre, desdeki sesteman idukasion asta guatu gi i sinostienen lina’la’, ya ha na’fanhahasso yu’ nu i hinanånao-ta, piot i hinatsanhulo’ militåt, kao båli håfa bidadå-ña iya Estådos Unidos nu hita.
Gi kinahulo’-hu, tåya’ yu’ na hu fattoigue otro båndan kollat gi iya NAS Hagåtña, ni’, gi lahihot para songsong-hu, iya Espitåt Marinu yan i sagan ginima’-ñiha gi iya Tutuhan. Ayu dångkolon tiningo’-hu na guaha kumunidåt entre sanhalom kumunidåt gi ayu mismo na lugåt ya probidu para bai in hatme. Bula kuestion-hu siha guihi na tiempo ya tåya’ siña hu faisen sa’ tåya’ tiningo’-hu na taotao militåt.
Continue reading “Kao esta måtto i tiempo para ta hassuyi Indipendiente?”